Viename iš skelbimų mačiau užrašą: „Aš tiesiog atiduodu malkoms”. Nedelsdama paskambinau vyrui, daviau jam adresą ir įrankius ir išsiunčiau jį gelbėti būsimo mūsų virtuvės pasididžiavimo. Tos pačios dienos vakare spintelė jau buvo mūsų namuose.
Spintelės konstrukcija mane pribloškė savo tvirtumu. Kojos ir viršutinė dalis pagamintos iš buko masyvo, durelės – iš storos buko faneros, kuri, deja, buvo įtrūkusi.
Pirmiausia ją kruopščiai nuploviau, nes buvo vabzdžių požymių. Kojos ir viršus buvo apdoroti, kad neliktų lako likučių. Šonus ir duris reikėjo nušlifuoti, nes lakas buvo nusilupęs.
Vietas, kuriose luposi fanera, patepiau klijais ir pritvirtinau spaustukais, kol visiškai išdžiūvo.
Nedidelius defektus paslėpiau medienos glaistu, nes nusprendžiau spintelę toliau dažyti.
Kojoms ir durelių dalims dažyti naudojau aliejų su GAPPA vašku.
Durelėms ir šoninėms sienelėms naudojau akrilo pagrindo dažus su skiediniu ir dažikliais. Užtepiau du sluoksnius dažų, o tarp jų kruopščiai apdorojau paviršių, kad išlyginčiau nelygumus.
Pabaigoje visą paviršių padengiau pusiau matinio efekto akriliniu laku.
Ši spintelė tapo nepakeičiamu mūsų virtuvės elementu. Net ir įsigiję naujus virtuvės baldus, nusprendėme jos neatsikratyti. Dabar ji stovi prieškambaryje ir tarnauja man kaip įrankių ir statybinių medžiagų laikymo vieta. Jos kompaktiškas dydis neužima daug vietos koridoriuje.
Laukiu jūsų atsiliepimų!
